PROJEKTO VEIKLŲ SKLAIDA TARPTAUTINĖJE MOKSLINĖJE KONFERENCIJOJE MAIRONIO LITERATŪRINIAME MUZIEJUJE KAUNE, SPALIO 11, 2018.

„Jaunoji Lietuvos provincijos karta – šalies ambasadoriai Europoje?“

          XXI amžius ne pats dėkingiausias laikas Lietuvos provincijai. Šiuolaikinės visuomenės suformuotas  stereotipinis požiūris į kaimo jauną žmogų dažnai nuvertina vertingus bei pažemina siekiančius, anot Vytauto Mačernio, „aukštųjų akimirkų“. Ar gali ir kaip gali šiais ekonominio, intelektinio ir kitokio atotrūkio tarp provincijos ir miesto laikais mažo Lietuvos miestelio jaunuoliai atstovauti šaliai, skleisti vertybėmis grįstą žinią apie mus Europoje? Atsakymas gali ir nustebinti.

Tarptautiniai daugiašalės mokyklų partnerystės Erasmus+ projektai, finansuojami Europos Sąjungos, – puikus būdas stiprinti jaunuolių pilietinei bei patriotinei pozicijai, siekiant ir projektų vizijoje numatytos Europinės dimensijos plėtros. Mūsų Prienų rajono Išlaužo pagrindinė mokykla dalyvavo Erasmus+KA2 projekte „Išsaugok amžinuosius turtus. Menas permąsto Europos vertybes“ (2016-2018) su keturiomis užsienio šalimis - Ispanija, Turkija, Slovakija, Rumunija. Šio projekto, trukusio dvejus metus, privalumas – integravimas menų, – skulptūros, šokio, muzikos, fotografijos, dramos, tapybos - kurie jau savaime yra tarsi šalies savitumo vėliava. Ją bereikia tinkamai iškelti reikiamoje pasaulio vietoje. Muzikuodami, šokdami, tapydami, vaidindami scenoje ugdėmės draugystę, toleranciją, empatiją, teisingumą, pagarbą ne tik kaip asmenybės vertybes, bet ir kaip lietuvybės išraišką ir sėkmingo kontakto su kitų šalių, kultūrų žmonėmis garantą.

Lietuviškąsias pozicijas stiprinome vykdydami vietos veiklas mokyklos lygmeniu bei skleisdami žinią apie save užsienio šalyse partnerėse. Mokyklos lygmeniu atradome kitokias Lietuvos valstybinių ir kitų švenčių minėjimo formas, kad pakeltume mokinių motyvaciją jose dalyvauti. Pavyko projektinė diena „Lietuvai“, kurios metu vykdėme gimtosios kalbos puoselėjimo akciją (rašėme diktantą pagal mūsų kraštiečio poeto Justino Marcinkevičiaus tekstą „Atgimti žmogui ir tautai“, samprotavome, kalbėjomės apie gyvenimo, žodžio, valstybės prasmes). Smagiai mokiniai šurmuliavo ir kūrybinėse dirbtuvėse „Skulptūra draugystei“. Čia dalyviai nulipdė mažas jų fantazijos padiktuotas, lietuviškais simboliais padekoruotas statulėles, kurias vėliau kaip draugystės ženklą padovanojome kitų šalių draugams mokinių mobilume Slovakijoje. Kaip smagiai sukomės kartu su Prienų „Ąžuolo“ progimnazijos skautais, šokdami tradicinius lietuvių vaikų šokius trečioje projektinės dienos dalyje!  Vieno žodžio refleksijoje vaikai rašė: „Prasmė“, „Bendradarbystė“, „Tikras tautiškumas“, „Pilietiškumas“, „Laisvė“, „Nuostabu“, „Sušilau“...

„Teisingumo žibintų paradas“ – dar viena Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos paminėjimo forma. Tądien gerai išstudijavome savo, kaip Lietuvos piliečių, teises bei pareigas, pateiktas “Vaiko teisių konvencijoje.” Parado dalyviai vilkėjo Teisingumo marškinėlius, kuriuos sukūrė patys. Užrašas ant marškinėlių patvirtina, jog mūsų bendruomenės nariai yra prieš nelygybę (plačiąja prasme), rasizmą, trokšta taikos tarp valstybių visame pasaulyje. O svarbiausia – žino savo teises bei pareigas ir stengiasi jų laikytis, jomis vadovautis. Piešinys ant marškinėlių - svarstyklės, ant kurių „lengvas“ teisingumas (plunksna) sveria daugiau nei sunkesnis neteisybės obuolys. Teisingumo marškinėlių simbolika – mokinių idėjos - rodo, kad pritardami šioms mintims jau prisidedame kurdami savo valstybę. O pradinių klasių mokiniai rankose nešėsi Teisingumo žibintėlius, nes „ir šviesa, ir tiesa“, anot Vinco Kudirkos „Tautiškos giesmės“, valstybėje - neatskiriami dalykai. Žygiavome mojuodami trijų spalvų balionais, klausydami pačių gražiausių dainų apie Lietuvą – M.Mikutavičiaus, P.Meškėlos, grupės „Thundertale“ ir kitų - įrašų. Kiekvienos klasės atstovai uždegė ir paleido į dangų įvairiaspalvius žibintus, kaip patvirtinimą, jog teisingumas – mūsų teisinės valstybės pagrindas, kurį kuriame ir mes, nedidelės kaimo mokyklos bendruomenė. “Puikus būdas paminėti Lietuvos 100-metį. Taip parodėme Išlaužo gyventojams, kad mums svarbu būti teisingiems.” “Man patiko žygis už Lietuvą. Ir pati šventė buvo tautiška.” “Pirmą kartą ėjau tokiame parade ir įgavau naujų patirčių, atsakomybių” – reflektavo mokiniai.

Pagarbos vertybės ugdymąsi vainikavo parašų kampanija „Gerbk kitokį“. Prisiminę išvyką į „Vilties“ organizaciją Kaune, globos namus Prienuose, šiuolaikines emigracijos, lytiškumo aktualijas, aptarę peticijos tekstą, pasipuošėme jau minėtais pačių pasigamintais marškinėliais ir pasklidome po miestelį – parduotuves, bažnyčią.  Po peticijos tekstu pasirašė Išlaužo, mokyklos bendruomenės nariai, svečiai, pritariantys, jog mūsų Lietuvoje saugiai ir garbingai turi teisę gyventi ir kitokie – tautybės, religijos, amžiaus, lytinės orientacijos ir kt. atžvilgiu – žmonės. Per pusdienį surinkome beveik 130 parašų. Aišku, pritariančių buvo ir yra žymiai daugiau. Pasijutome stiprinantys savo šalies įvaizdį. Taip kartu paminėjome ir Europos dieną.  

Projekto veiklose už Lietuvos ribų mūsų mokinių laukė pats didžiausias iššūkis - savaitę gyventi slovakų, rumunų, ispanų, turkų šeimose, laikantis jų tradicijų, elgesio šeimose normų, derinant jas su savo – lietuviškos – šeimos dėsniais. Mokiniai labai stengėsi išlikti mandagūs bei pagarbūs namiškiams: padėkoti už valgį, už rūpinimąsi visą savaitę, apkabinti naujuosius tėvus išeinant į mokyklą ir sugrįžus iš jos, papasakoti apie savo – lietuviškos - šeimos tradicijas, įpročius. Anot vaikų, dalyvavusių mobilumuose, keletą dienų būdavo psichologiškai sunkoka priprasti, kamavo namų, šeimos narių ilgesys. O paskui – „kaip mumis rūpinosi!”, “pasakojau apie Lietuvą”, “išmokiau lietuviškų žodžių”, “labai džiaugėsi lauktuvėmis iš Lietuvos”, “parodžiau žemėlapyje Lietuvą”…  Ir kai atsisveikindami ir tėvai, ir vaikai apsikabinę braukdavo ašaras, suprasdavome – mus pamilo, vertino, nes sugebėjome išlikti “lietuviški.” Su iššūkiu susidūrė ir mūsų  šeimos, mobilumo Lietuvoje metu į savo namus priėmusios apsigyventi vaikus užsieniečius. Kartu gamino lietuvių tradicinius patiekalus, paminėjo šeimos šventes, aprodė artimiausias  lankytinas vietas. Užsienio svečiai džiaugėsi, jog lietuvių šeimose jautėsi tarsi savo namuose.

Kur palikome lietuviškus ženklus? Mokiniai surinko medžiagą, paruošė prezi pristatymus bei dalyvaudami CLIL pamokose, paskleidė žinią užsienyje apie žymiausius Lietuvos muzikantus/kompozitorius (M.K.Čiurlionį, J.Naujalį, V.Miškinį ir kt.,) šokėjus (N.Jušką, E.Špokaitę, A.Choliną, E.Daniūtę ir kt.), aktorius (R.Adomaitį, V.Masalskį, I.Dapkūnaitę ir kt.), tapytojus (M.K.Čiurlionį, K.Kasparavičių, A.Žmuidzinavičių ir kt.), Prienų krašto skulptorius (A. Sakalauską, E. Banį, S.Straigį ir kt., prieš tai aplankę savo krašto skulptorių dirbtuves Prienuose), demonstruodami jų darbų nuotraukas, pasirodymų video įrašus. Patys atradome naujų dalykų apie savus menininkus ir savo žinojimu pasidalinome su užsienio partneriais. Mokyklos dramos trupė pastatė spektaklį „Teisybė ir neteisybė“ būtent lietuvių liaudies pasakos motyvais. Joje atskleidėme, kaip teisingumas, tiesa, teisybė buvo suprantama mūsų protėvių – tai irgi vienas iš akcentų lietuviškumo formulėje. Mobilumo Slovakijoje, mokykloje  Zakladna skola Razusova,  metu kartu su miesto Čadsa skulptoriais sukūrėme bei lietuviškais simboliais padekoravome medžio skulptūrą „Draugystei“, kuri kartu su kitų šalių skulptūromis puošia mokyklos partnerės parką. Mobilumo Lietuvoje metu įsukome užsieniečius draugus į mūsų tautinių šokių sūkurį kartu su Birštono folkloro ansambliu „Raskila“ (vadovė R.Ruočkienė), Prienų „Ąžuolo“ progimnazijos ir mūsų mokyklos skautais (vadovės A.Liutkienė ir A.Ramoškienė). Praktinėje veikloje „Būk tolerantiškas mano tautiniam šokiui“ išmokėme užsieniečius šokti lietuvių liaudies šokį „Bitute pilkoji“ bei pagarbiai šokome jų liaudies šokius – rumunų „Brasoveanca“, katalonų „Santa La Spina“, slovakų „Žmurkajuci“, turkų „Damat Halayı”. Refleksijos metu projekto draugai ypatingai dėkojo už Vilniaus, Kryžių kalno aplankymą, edukaciją apie gintarą ir su gintaru Palangos gintaro muziejuje. Paskutinio mobilumo Turkijoje, Akhisar miesto Ulku Ortaokulu mokykloje, metu dalyvavome „Menų nakties“ renginyje miesto kultūros centre. Šalies pris(is)tatymo metu, pasipuošę mokyklos uniformos marškinėliais su trispalvės ženkleliu, sudainavome Gyčio Paškevičiaus dainą „Mano kraštas“, fone besikeičiant Lietuvos trispalvės bei Čiurlionio paveikslų vaizdams, taip nuoširdžiai ir įtikinamai, jog širdyje labai didžiavomės būdami lietuviais. Ir turkų vaikų choras maloniai nustebino, dainą „Du gaideliai“ padainavę lietuviškai. Negana to, Turkijoje pristatę M.K. Čiurlionį kaip vieną garsiausių ne tik lietuvių, bet ir pasaulio tapytojų, šalims partnerėms padovanojome keturias jo paveikslų – „Bičiulystė“, „Rex“, „Karalių pasaka“, „Jūros sonata. Finale“ – reprodukcijas. Jos jau puošia šių keturių mokyklų interjerus. O turkų mokiniai per muzikos pamokas jau klausosi ir M.K. Čiurlionio simfonijų, organizuoja lietuviškos muzikos savaites!  

Pasiekti  rezultatai nepamatuojami jokiomis anketomis. Sustiprėjome patys, pajutę, jog ir mes – provincijos jaunimas – GALIM, GEBAM sudominti Lietuva Europą.  Mus pamilo, pajutę mūsų lietuvišką nuoširdumą, atvirumą kitų tautų ir kultūrų žmonėms. Atsakymas – taip. Ir pavyko!

Daugiau informacijos – nuotraukų, video įrašų, straipsnių – projekto svetainėje www.bewareofvs.com, Išlaužo pagrindinės mokyklos, švietimo naujienų  facebook paskyroje, Prienų rajono laikraščiuose, svetainėje www.geraprienuose.lt.

Eglė Urbanienė,

Prienų rajono Išlaužo pagrindinės mokyklos mokytoja,

 Erasmus+ KA2 projekto koordinatorė