Tėvams ir mokytojams
Kaip padėti savo vaikui išmokti mokytis
Išsiaiškinkite individualias vaiko galimybes
Nustatykite vaiko mokymosi tipą: ar jis geriau įsimena turinį, jeigu jam istorija pasakojama, o galbūt matematikos užduotį sprendžia piešdamas arba mokydamasis žingsniuoja po kambarį? Skatinkite vaiką, kad mokydamasis stebėtų save iš šalies, ir šitaip pratintųsi geriau kontroliuoti ir valdyti savo veiksmus. Vaikui įsivertinti gali padėti mokymosi aplankai ar dienoraščiai, kuriuose būtų žymima mokymosi trukmė, turinys, mokymosi būdai ir rezultatai. Tinkamos mokymosi strategijos besimokančiajam – tarsi darbo įrankis amatininkui.
Kiekvienas vaikas yra kitoks
Kai kurie vaikai greitai suvokia ir priima tai, kas nauja, kiti iš pradžių gali šiek tiek priešintis. Svarbu padėti vaikui rasti individualų kelią – veiksmingą tik jam. Kad ir kas būtų, neturėtume per daug reikalauti, – tik kartu numatyti realius tikslus. Ilgainiui besimokantys vis daugiau atsakomybės turi perkelti ant savo pečių. Veikdami prieš vaiko valią, nieko nepasieksime, nes motyvacija neįskiepijama.
Pasitikrinkite savo požiūrį
Ar kartais vaikui pasakote, kad mokykla ir mokslas nereikalingi arba mokytojai nekompetentingi? Kaip kalbate apie mokyklą? Tokie posakiai: „Chemijos tau niekuomet neprireiks“ arba „Gimtoji kalba ir man visada prastai sekėsi“ gali slopinti jūsų vaiko norą mokytis. Ar pakankamai jį giriate? Drąsinkite vaiką su entuziazmu. Kooperuokitės, o ne globokite.
Venkite tokių posakių: „Tai kur mes čia sustojome?“, „Kas mums buvo užduota?“ ir pan.
Klauskite šitaip: „Kur tu sustojai?“, „Kas tau buvo užduota?“
Baikite ginčytis dėl mokslų
Jeigu jūs ir vaikas patekote tarsi į „užburtą“ ratą, kupiną ginčų ir priekaištų, susitarkite dėl paliaubų. Taikiai pradėkite viską iš naujo. Tokie teiginiai, kaip „tavo kvailos namų darbų užduotys“, tebūnie nuo šiol tabu. Maloniais ritualais nuteikite vaiką mokytis. Jūs galite jam išvirti jėgų teikiančios arbatos arba patiekti porą skiltelių obuolio, bananą arba riešutų – maisto smegenims. O gal prieš imantis užduočių leiskite jam pasiklausyti mėgstamiausios dainos arba padaryti dar ką nors, kas galėtų pakelti jo nuotaiką.
Kartu sudarykite darbų sąrašą
Ką reikia atlikti rengiantis rytojaus klasės darbui? Kaip ir kada atlikti? Kokių sąsajų jūsų vaikas dar nesuprato, kokius žodžius arba faktus jis turi pasikartoti? Beje, planą sudarote ne jūs, o vaikas. Paaiškinkite jam, kad kuo anksčiau pradėjus mokytis, liks laiko galbūt iškilsiančioms problemoms gvildenti ir iš tikrųjų suvokti bei išsaugoti tai, kas išmokta. Skatinkite savo vaiką kiekvieną dieną prieš mokantis apmąstyti, ką jis ketina veikti ir kiek tam tikrai užduočiai atlikti prireiks laiko. Paskui kartu susumuokite rezultatus: ar jis tinkamai įvertino, kas puikiai pavyko ir kokių iškilo problemų, ką būtų galima daryti kitaip?
Laikykitės ritmo
Reguliarus mokymosi laikas, prie kurio vaikas gali priprasti, mažina besaikių diskusijų ir ginčų pavojų. Su savo atžala (mokiniu) aptarkite, kada, jo nuomone, geriausia atlikti namų darbus. Iškart po pietų? Po ilgesnės pertraukos? O gal prasidėjus vakarui, pažaidus ir susitikus su draugais? Taip pat atsižvelkite į savo vaiko bioritmą. Jeigu jis turi daug pomėgių ir užsiėmimų, pravartu kaskart prieš savaitę susitarti dėl tinkamo mokymosi laiko ir tai pasižymėti raštu. Nuosekliai reikalaukite laikytis sutartų terminų, kol jūsų vaikas pripras prie naujo plano ir pats stengsis nuo jo nenukrypti. Padėkite jam išmokti planuoti į priekį. Namų darbai, laisvalaikis ir kiti terminai gali būti žymimi asmeniniame arba šeimos kalendoriuje. Mokantis nereikia pamiršti ir laisvalaikio, nes kitaip kaupiasi neigiamos emocijos, o mokymasis veikia kaip bausmė.
Besimokančiajam vaikui perleiskite atsakomybę dėl mokymosi
Svarbu patikinti vaiką, kad jis gali ir geba mokytis, ir jūs to nenorite iš jo atimti. Tačiau pabrėžkite, kad, norėdamas mokytis lengviau ir maloniau, jis visada gali tikėtis jūsų pagalbos. Galbūt pavyks ne iš karto, o žingsnis po žingsnio pasitraukti iš bendro mokymosi. Jei vaikas pripratęs, jog kartu atliekate užduotis, siūloma paaiškinti, kad nuo šiol jis pats turi priimti sprendimus. Ir taip po truputį stenkitės nesimokyti už vaiką. Tik iškilus problemai, suteikite „patarėjo visais klausimais paslaugas“. Kai jau įprasite (ir jūs, ir vaikas) šitaip mokytis, atsiribokite nuo bendro mokymosi, bet kartu apibendrinkite atliktas užduotis, aptarkite, kaip sekėsi mokytis. Parodykite savo pasitikėjimą, kad „tai yra jo darbas“, kad „aš tavimi pasitikiu, tu tai padarysi pats“.
Padėkite planuoti
Aptarkite su vaiku, ko jis nori pasiekti per atitinkamą mokomąjį dalyką, kurį dalyką mokydamasis turėtų pasitempti ar kaip norėtų pakeisti savo elgesį. Siūloma formuluoti kuo konkretesnius tikslus, pavyzdžiui, „aš ketinu išmokti trečiojo skyriaus taisykles“, o ne „aš noriu, kad man geriau sektųsi matematika“. Padėkite sukurti pasiekiamus ir įmanomus patikrinti etapinius tikslus ir ketinimus, sakykime, „kasdien po 15 minučių mokysiuosi 1–3 skyriaus taisykles“. Leiskite vaikui pamąstyti, kaip jis ketina įveikti nesėkmes ir neviltį. Tikslingai skatinkite jį, kad, įsitraukdamas į kokią nors veiklą, pradėtų nuo malonių dalykų, pavyzdžiui, nuo mėgstamo mokymosi dalyko.
Atraskite laiko pokalbiams
Su vaiku atraskite laiko pokalbiams ir šitaip palaikykite naudingą grįžtamąjį ryšį. Galite vaiko pasiekimus lyginti su ankstesniais jo paties, bet ne su klasės draugų pasiekimais. Šitaip įmanoma pamatyti jo padarytą pažangą. Suteikite galimybių vaikui pačiam nagrinėti savo klaidas, o paskui kartu aptarti, kokių kilo sunkumų ir kaip juos įveikti. Kaskart vaikui priminkite, kad klysti normalu, ir klaidos – ne kliūtys, bet paskata ar galimybė siekti geresnio rezultato.
Skatinkite vaiką padėti sau pačiam
Mokydamasis vaikas skatinamas orientuotis ir į savo išsikeltus tikslus bei pasitikrinti, ar juda jų link. Ar kyla trukdžių? Kaip jis stengiasi juos įveikti? Galima pasiūlyti, kad vaikas susidarytų ir „savęs apdovanojimo“ sąrašą: kas jam teikia malonumo, kuo atlikęs darbą galėtų save pradžiuginti (pavyzdžiui, galbūt pasiklausysi CD, susitikti su draugu ir pan.).
Stenkitės neužsikrauti vaiką užgriuvusių mokymosi problemų. Patarkite, kaip jis vienas turėtų susidoroti. Jeigu klaida trukdo mokytis toliau, nurodykite ją, tačiau tiesiogiai netaisykite ir neužbėkite sprendimui už akių. Skatinkite vaiką mąstyti – pasitelkite pavyzdžių arba performuluokite klausimus. Pavyzdžiui: „Kokios turi informacijos, kuri tau galėtų padėti eiti toliau?“ „Pabandyk tiksliai įvardyti problemą?“ „Kokį metodą pritaikei, spręsdamas ankstesnes užduotis?“ ir pan.
Psichiatras M.Winterhoffas atsako į klausimą, kodėl mūsų vaikai virsta tironais
Vis daugiau vaikų nebegali subręsti psichiškai ir dėl to kalti suaugusieji. “Vis dažniau suaugusieji vaikus paverčia savo partneriais, nes siekia vaikų meilės. Todėl pasikeičia tėvų ir vaikų galios santykiai, ir vaikai netenka galimybės vystytis”, - aiškina 55 metų vokiečių psichiatras Michaelis Winterhoffas. Jo knyga “Kodėl mūsų vaikai virsta tironais” sukėlė tikrą atsiliepimų audrą Vokietijoje ir iki šiol nedingsta iš perkamiausių knygų sąrašų. Dabar galime ją paskaityti ir lietuviškai („Tyto alba“, 2011).
M.Winterhoffas – vaikų ir jaunimo psichiatras ir psichoterapeutas, dviejų vaikų tėvas. Studijavo ir dirba Bonoje. Vokiečių žurnalistos Ch.Heinemanno interviu su psichiatru - apie tėvus, kurie pataikauja savo vaikams ir pedagogiką, kuri perlenkia lazdą ir kas atsitinka, kai tėvai ir pedagogai paverčia vaikus partneriais, nors jie tam nėra subrendę.
Skaitykite daugiau: http://gyvbudas.lrytas.lt/-12971060771295925296-psichiatras-m-winterhoffas-atsako-%C4%AF-klausim%C4%85-kod%C4%97l-m%C5%ABs%C5%B3-vaikai-virsta-tironais.htm?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy
MICHAELIS WINTERHOFFAS. MODERNUS AUKLĖJIMAS ATIMA IŠ VAIKŲ VAIKYSTĘ
Vokiečių psichiatras Michaelis Winterhoffas, knygos „Kodėl mūsų vaikai virsta tironais“ („Tyto alba“, 2011) autorius, mano, kad daugelio vaikų ir paauglių dvasinis vystymasis sustojo ankstyvojoje vaikystėje. Pagarbos suaugusiesiems stoką, be kitų priežasčių, M. Winterhoffas laiko nulemtu partneriško auklėjimo modelio. Pasirinkę šį auklėjimo modelį, daugelis šiuolaikinių tėvų nuolat leidžia savo vaikams valdyti ir nurodinėti, atimdami jiems galimybę suvokti skirtumus tarp daiktų ir žmonių.
Herberto Groenemeyerio dainoje „Valdžią – vaikams“ yra tokie žodžiai: „Leiskite komanduoti vaikams: jie nemąsto, ką daro. Jie – tikrieji anarchistai, mėgsta chaosą, viską griauna, nepripažįsta nei teisių, nei pareigų.“ Bonos vaikų ir paauglių psichiatrui M. Winterhoffui šitos eilutės skamba kaip katastrofa. M. Winterhoffas, dirbąs šioje srityje jau 20 metų, diagnozuoja: vaikai tapo mažiau pagarbūs, jų psichika sutrikdyta.
Visą straipsnį galite perskaityti čia: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-04-08-michaelis-winterhoffas-modernus-auklejimas-atima-is-vaiku-vaikyste/60858#.WJtooNrK2y8.facebook
Kad vaikas neužliptų jums ant galvos, atminkite šias 5 frazes
Vaikai yra tikri kaulijimo meistrai, kuriems įkalbėti duoti penktą saldainį nėra sunku net griežčiausią mamą ar tėtį. Ką žinoti tėvams, kurie nori nubrėžti ribas mažajam kaulytojui, bet nežino, kaip, pataria portalas www.popsugar.com.
Visą straipsnį galite perskaityti čia: http://www.tavovaikas.lt/darzelinukas/lavinimas-ir-ugdymas/kad-vaikas-neuzliptu-jums-ant-galvos-atminkite-sias-5-frazes.d?id=69467394
Emigrantė pataria, kaip atpažinti skriaudžiamą vaiką: „Išmokit kaip „Tėve mūsų“
Esu gydytoja, dirbanti Nyderlanduose. Perskaičiusi apie Seimo nesugebėjimą apibrėžti smurto sąvokos ir socialinių darbuotojų bei pareigūnų nemokėjimą atpažinti smurto atvejų nutariau parašyti jiems visiems paprastą savo pareigybinės instrukcijos vertimą. Dovanoju veltui, tegu visi išmoksta kaip poterius, kaip „Tėve mūsų“.
Skaitykite daugiau: http://bendraukime.lrytas.lt/man-rupi/emigrante-pataria-kaip-atpazinti-skriaudziama-vaika-ismokit-kaip-teve-musu.htm?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy
Psichiatras L.Slušnys: „80 proc. atsakomybės už patyčias mokykloje – tėvams“
Pokalbį apie patyčių kultūrą mokyklose ir šeimos įtaką šiam procesui su vaikais, paaugliais ir suaugusiais dirbantis psichiatras Linas Slušnys pradeda atsidusdamas – tai labai sunki ir ilga tema. Tačiau viena, pasak specialisto, yra aišku – didžiąją dalį atsakomybės už patyčių kultūrą mokyklose turi prisiimti tėvai. „Visiškai nesutinku su dažnu teiginiu, kad šių dienų vaikai yra žiaurūs“, – tikina L. Slušnys.
Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/svietimas/psichiatras-l-slusnys-80-proc-atsakomybes-uz-patycias-mokykloje-tevams-233-685063
25 klausimai vaikui vietoj banalaus „Kaip šiandien sekėsi?"
Natūralu, kad tėvams įdomu, kaip jų atžalai sekėsi mokykloje, ypač, jei jis mokykloje – naujokas. Tačiau klausimas "Kaip sekėsi?" nėra visiškai tinkamas, nes į jį dažniausiai vaikai atsakys vienu žodžiu – "gerai". Ko paklausti vaiko, kad sužinotume daugiau apie jo praėjusią dieną?
Visą straipsnį skaitykite čia: http://m.tavovaikas.lt/mokinys/article.php?id=65924372