Mažojo princo pamokos

           Literatūros kūrinių inscenizavimas – ne tik paveikus būdas giliau suvokti kūrinį, bet ir smagių emocijų suteikiantis mokymosi metodas.

         Tai patvirtina septintos klasės mokinių darbas -  Antuano  de Sent Egziuperi daugiaprasmio kūrinio ,,Mažasis princas“ inscenizacija. Ruošėmės ir vaidinome visi – pasidalijome tekstą, apgalvojome ir pasiruošėme drabužius bei rekvizitus, parinkome muziką ir vaizdus, ilgai repetavome. Stengėmės perprasti mažojo princo pamokas, jo ryšį su savąja rože, išmintingosios lapės pamokymus. Tikrai visiems tapo aiškesnės mažojo princo patirtys bei suvokimas, kad svarbiausi dalykai akimis nematomi... Kad esame atsakingi už tuos, kuriuos mylime...

           Na, o norėdami savo darbu pasidalinti su kitais, septintokai pažiūrėti savo vaidinimo pakvietė penktos klasės mokinius. Visi pasidžiaugėme šia maža švente.

          Septintokai pasidalijo savo  patirtimi ruošiantis ir vaidinant: ,,Buvo smagu, labai smagu. Visi gerai sutarėm. Kitą kartą gal dar daugiau pasiruoščiau. Juokinga, linksma. Labai buvo įdomu vaidinti ir skaityti tekstą kitiems. Labiausiai patiko stebėti klasiokų vaidinimą, tik gal buvo per daug žodžių. Nauja patirtis. Labai jaudinomės, daug repetavome ir stengėmės. Patiko ruoštis, truputį buvo baisu vaidinti prieš publiką. Iš pradžių labai jaudinausi, kai pradėjau vaidinti, šiek tiek užkimau ir negalėjau garsiai kalbėti. Prieš pat vaidinimą buvo baisu, labai gerai, kad penktokai nesijuokė. Spektaklis man patiko. Kiekvieną pamoką norėjau jį vaidinti. Tikiuosi daugiau vaidinimų ateityje“.

         Penktos klasės mokinukai taip pat trumpai išsakė savo nuomonę: ,,Šis spektaklis patiko. Buvo linksma jį stebėti. Smagi kalba. Juokinga. Patiko rožės ir lapės – jos labai gražiai ir gudriai kalbėjo. Graži visų mergaičių apranga. Gražios rožės. Norėtųsi geresnės garso kokybės, reikėtų garsiau ir raiškiau kalbėti, nesijuokti, dar geriau viską suplanuoti.“

               Lietuvių kalbos mokytoja Virginija Maščinskienė